Užduotys už pinigus
Trumpai
Kaip tai atrodo
Žinutė iš nepažįstamo numerio ar nuoroda „TikTok“ siūlo lengvą uždarbį: pamėgti „Instagram“ paskyras ar „YouTube“ vaizdo įrašus ir už kiekvieną gauti po kelis eurus. Pokalbis persikelia į „Telegram“, dažnai į grupę, kur kiti „dalyviai“ rodo savo „uždarbį“. Pirmos užduotys tikrai apmokamos – keli ar keliasdešimt eurų. Tada prašoma susimokėti už „geriau apmokamas užduotis“, padengti „neigiamą balansą“ savo pinigais arba ką nors nupirkti nurodytoje el. parduotuvėje. Kai sumoki, „darbdavys“ nustoja atsakinėti arba sugalvoja naują mokestį.
Trys ženklai
Darbas be jokių reikalavimų, o moka už paspaudimą. „Jeigu per socialinius tinklus pradeda lyti pinigais, tai turi kelti įtarimą“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė. LRT rašo, kad melaginguose darbo pasiūlymuose paprastai nenurodomi konkretūs reikalavimai darbuotojams.
Kviečia persikelti į „Telegram“ ar kitą programėlę. Sukčiai dažnai prašo perkelti pokalbį į „Telegram“ ir aiškina, kad taip bus privačiau; išgirdus tokį prašymą, patariama pokalbio nebetęsti.
Prašo sumokėti tau: už registraciją, „narystę“, „geresnes užduotis“ ar „neigiamą balansą“. Policija primena: „Už „papildomą darbą“ patys neturite niekam susimokėti.“
Tavo ėjimas
Už darbą moka darbdavys, ne tu. Kai tik „darbdavys“ paprašo tavo pinigų, nutrauk pokalbį.
Jei jau sumokėjai
Tai gali nutikti bet kam, o policija ragina nebijoti pranešti. Lietuvos bankas nagrinėjo atvejį, kai žmogus per šešias dienas „užduotims“ pervedė 19 594,5 euro.
- Iškart skambink savo bankui numeriu iš banko programėlės arba iš svetainės, kurios adresą įvedi ranka. Ypač skubiai – jei parduotuvėje suvedei kortelės duomenis. Pranešk policijai per epolicija.lt arba skambink 112. Išsisaugok susirašinėjimą ir „darbdavio“ kontaktus, tada nutrauk pokalbį.
- Daugiau nemokėk. Sumokėjus jie nustoja atsakinėti arba prašo dar, neva užduotis atlikta neteisingai.
- Jei gavai „atlygį“ ir prašoma dalį pervesti kitiems, pasakyk bankui ir nieko su tais pinigais nedaryk, kol bankas išsiaiškins: juos reikia grąžinti teisėtam savininkui. Dažniausiai tai kitų aukų pavogti pinigai, o juos persiuntus galima tapti pinigų mulu ir sulaukti teisinės atsakomybės. Jei jau persiuntei, vis tiek iškart pasakyk bankui ir policijai: į tokias schemas žmonės įtraukiami patys to nesuprasdami.
- Papasakok artimiesiems. Jei paskui kas nors siūlys už mokestį susigrąžinti prarastus pinigus, perskaityk šį scenarijų.
Žingsniai: Jei tave apgavo: išsiunčiau pinigus, pasakiau kortelės duomenis.
Kaip tai daro jis
Šis sluoksnis jau atvertas. Jame – tik tai, ko jis nori ir kodėl jam pavyksta. Paaiškinimas yra mūsų pačių modelis, o faktai pažymėti šaltiniais.
Ko jis nori
Tavo pinigų: narystės mokesčio, kuris, pasak „Swedbank“, gali siekti 1–5 tūkst. eurų, vis naujų „neigiamo balanso“ papildymų arba kortelės duomenų jo parduotuvėje. Kartais ir tavo sąskaitos: per ją jis gali persiųsti kitų aukų pinigus. Sustabdymo vieta: pirmas prašymas sumokėti pačiam.
Ką jis apie tave žino
Nieko. Žinutės siunčiamos atsitiktiniais numeriais, o nuorodos platinamos socialiniuose tinkluose: jam reikia tik tų, kurie atsilieps. Sustabdymo vieta: tai, kad tau parašė, nereiškia, kad tave išsirinko.
Kodėl tai veikia
Jis spaudžia keturis iš penkių svertų, kuriuos aprašome vienoje vietoje:
- Nauda. Pirmi keli eurai tikrai ateina, todėl kitas žingsnis atrodo kaip darbas, ne kaip rizika.
- Autoritetas. Jis prisistato „Instagram“ atstovu ar išmokas tvarkančiu vadybininku, o grupėje kiti „dalyviai“ rodo savo „mokėjimus“.
- Skuba. Jis ragina užduotis atlikti kuo greičiau, kad nespėtum pagalvoti.
- Gėda. Kai jau sumokėta, norisi susigrąžinti, o ne pripažinti apgaulę, todėl naujas mokestis atrodo kaip vienintelė išeitis.
LRT 2025 m. gruodį rašė: policijos duomenimis, per metus užfiksuojama apie kelis šimtus atvejų, kai žmonės įkliūva į sukčių pinkles per darbo skelbimus, – ne vien per užduotis. 2026 m. birželį policija pranešė apie moterį, kuri „TikTok“ rado nuorodą į papildomą uždarbį ir neteko 1 690 eurų.
Sustabdymo vieta: tikras darbdavys moka tau, o ne prašo tavo pinigų.
Kur jį sustabdyti
| Jo triukas | Tavo atsakymas |
|---|---|
| Žinutė iš nepažįstamo numerio: nuotolinis darbas, atlygis „nuo 50 iki 300 eurų“, tereikia paspausti nuorodą | Nespausk ir neatrašyk. Patikimi darbo pasiūlymai tokia forma nepateikiami. |
| „Tęskime „Telegram“, taip privačiau“ | Čia ir sustok: pokalbio toliau netęsk. |
| Grupė, kurioje kiti „dalyviai“ rodo savo uždarbį | Tai jo dekoracija, ne įrodymas. |
| Pirmi keli eurai tikrai ateina į sąskaitą | Jie ateina iš skirtingų privačių asmenų sąskaitų, ne iš įmonės, ir dažniausiai yra kitų aukų pavogti pinigai. Nieko su jais nedaryk ir pasakyk bankui. |
| „Persiųsk dalį pinigų kitiems, likusius pasilik sau“ | Nepervesk ir neišgrynink – taip tampama pinigų mulu. Pasakyk bankui. |
| „Sumokėk narystės mokestį – gausi geriau apmokamas užduotis“ | Už darbą nemoka darbuotojas. Nutrauk pokalbį. |
| „Tavo balansas neigiamas, padenk jį“ | Nedengk. Tai ne darbo užmokestis, o tavo pinigai jam. |
| „Užduotis atlikta neteisingai, reikia sumokėti dar“ | Daugiau nemokėk ir skambink bankui. |
| „Užduotis: užsisakyk prekę šioje parduotuvėje“ | Nepirk ir nevesk kortelės duomenų: parduotuvė – jo. |
Ko čia nerasi
Jokių įrankių, paruošto teksto ar žingsnių, kaip tai padaryti. Tai mūsų riba.