Jei tave apgavo

Tai ne tavo kaltė. Laikas svarbus.

Pirmos dešimt minučių

Paskambink savo bankui. Jei dar kalbi su skambinusiuoju, pirmiausia padėk ragelį. Skambink numeriu iš oficialios banko programėlės ar svetainės, o ne tuo, kurį tau davė skambinęs ar rašęs žmogus. Paprašyk užblokuoti kortelę, o jei atskleidei prisijungimo duomenis – ir prieigą prie internetinės bankininkystės. Blokavimas neatšaukia jau atliktų mokėjimų, todėl papasakok bankui ir apie juos.
Nustok bendrauti su sukčiais ir išsaugok susirašinėjimą. Žinučių, skambučių įrašų ir ekrano nuotraukų netrink.
Pranešk policijai. Jei jau patyrei nuostolį, pranešk per epolicija.lt. Jei sukčiavimas vyksta dabar arba jį įtari, jei vis dar kalbi su netikru pareigūnu ar reikia skubios pagalbos – iškart skambink 112.
Pasakyk artimam žmogui, kas nutiko, ir paprašyk pabūti šalia.

Skambink bankui dabar numeriu iš oficialios programėlės ar svetainės.
Pasakyk, kokias operacijas atlikai ir kokius duomenis atskleidei.
Užblokuok kortelę, o jei davei prisijungimo duomenis – ir prieigą prie internetinės bankininkystės.
Pranešk policijai per epolicija.lt.
Jei prieš pervedimą bankas parodė, kad gavėjo pavadinimas sutampa ar beveik sutampa, o pinigai pateko ne tam gavėjui, kurį rodė patikra, paslaugos teikėjas juos grąžina; paklausk apie tai savo banko. Tai taikoma tik tada, kai patikra suklaidino, o ne po kiekvieno apgavimo.
Jei kas nors siūlo pinigus susigrąžinti už mokestį, tai kitas apgaulės veiksmas. Skaityk „Ko nedaryti“ žemiau.

Užblokuok kortelę dabar: banko programėlėje, internetiniame banke arba paskambinęs bankui.
Pasakyk bankui, kokius duomenis atskleidei.
Jei atskleidei ir prisijungimo duomenis, užblokuok ir prieigą prie internetinės bankininkystės.
Pranešk policijai per epolicija.lt.

Jei kodas ar PIN buvo skirtas bankui ar „Smart-ID“, skambink bankui numeriu iš oficialios programėlės ar svetainės ir pasakyk, ką atskleidei.
Jei „Smart-ID“ PIN kodu patvirtinai operaciją, kurios nepradėjai, pasakyk tai bankui.
Jei kodas buvo skirtas pokalbių programėlės paskyrai (SMS kodas, programėlės PIN ar atkūrimo raktas), patikrink susietus įrenginius ir pašalink tuos, kurių neatpažįsti. „Signal“ programėlėje įjunk registracijos užraktą.
Jei tai buvo „WhatsApp“ kodas ir paskyrą perėmė kažkas kitas, prisijunk iš naujo savo numeriu su 6 skaitmenų kodu, kurį gausi SMS žinute ar skambučiu: tada visi kiti įrenginiai atjungiami. Perspėk šeimą ir draugus, kad tas žmogus gali apsimesti tavimi pokalbiuose ir grupėse.
Pranešk policijai per epolicija.lt, jei patyrei nuostolį.

Pasakyk bankui, kad įdiegei skambinusiojo paprašytą programą. Bankų asociacija sako, kad tokios programos dažnai skirtos nuotoliniu būdu prisijungti prie kito žmogaus kompiuterio.
Neprisijunk prie bankininkystės kartu su skambinančiuoju: sukčiai gali to prašyti.
Pašalink programą, kurią įdiegei skambinusiojo prašymu. Jei turi antivirusinę programą, paleisk išsamią patikrą.
Pranešk policijai per epolicija.lt.

Jei tai pokalbių programėlė, patikrink susietus įrenginius ir pašalink tuos, kurių neatpažįsti. „Signal“ programėlėje įjunk registracijos užraktą.
Jei dar gali prisijungti, pakeisk tos paskyros slaptažodį. Jei tą patį slaptažodį naudojai ir kitur, pakeisk jį ir ten, pirmiausia svarbiausiose paskyrose.
Pasakyk artimiesiems, kad kol kas netikėtų žinutėmis iš tavo paskyros: užpuolikas gali apsimesti pažįstamu.
Jei per paskyrą ar kortelę prarasta pinigų, žiūrėk „Išsiunčiau pinigus“.

Pirmiausia pasakyk: tai gali nutikti bet kam. Nekaltink.
Padėk paskambinti bankui numeriu iš oficialios programėlės ar svetainės.
Pranešti policijai per epolicija.lt galite kartu.
Išsaugokite susirašinėjimą.
Perspėk, kad gali paskambinti „gelbėtojai“, siūlantys susigrąžinti pinigus už mokestį.

Nemokėk niekam už „pinigų susigrąžinimą“. Lietuvos bankas įspėja: teisininkais ar „gelbėtojais“ apsimetę sukčiai prašo 10–50 % sumos, o taip galima būti apgautam dar kartą. Bankų asociacija rašo, kad vėliau skambina ir „institucijomis“ apsimetę žmonės su tokiu pačiu pasiūlymu.
Neskambink numeriu, kurį tau davė skambinęs ar rašęs žmogus.
Netrink žinučių ir ekrano nuotraukų.
Nesiųsk daugiau pinigų ir nesakyk daugiau kodų – nei „bankininkui“, nei „pareigūnui“.
Nekaltink savęs. Tai ne tavo kaltė.

Bankui. Kortelę užblokuoji programėlėje, internetiniame banke ar telefonu. SEB ir „Swedbank“ savo puslapiuose nurodo, kad su jais galima susisiekti visą parą. „Citadele“ programėlėje yra mygtukas „Užblokuoti kortelę“. Kito banko kontaktų ieškok jo paties programėlėje ar svetainėje.
Policijai. Jei jau patyrei nuostolį: epolicija.lt. Skubiai pagalbai ir kai sukčiavimas vyksta dabar – 112.
NKSC – kai tai buvo tik bandymas. Apie svetainę: forma „Pranešti apie svetainę“. Apie skambutį ar SMS: forma „Pranešti apie žinutę / skambutį“; NKSC tokius pranešimus perduoda RRT. Kas jau nukentėjo nuo sukčiavimo, kreipiasi į policiją, ne į NKSC. NKSC teigia, kad greitesnis pranešimas leidžia anksčiau užblokuoti sukčių svetainę.

Perskaityk, kaip toks triukas veikia iš kitos pusės: Skambutis iš „banko“, Tavo slaptažodis nutekėjo.
Pasitikrink: Patikra per 15 minučių.
Faktai ir jų datos: Šaltiniai.