Jei tave apgavo

Visi scenarijai

Netikra el. parduotuvė

Kanalas
reklama ir svetainė
Ko jis nori
tavo pinigų ir kortelės duomenų
Skaitymo laikas
3 min.
Patikrinta
2026-10-31 (Šaltiniai)

Trumpai

Kaip tai atrodo

Socialiniuose tinkluose pasirodo reklama: brangi prekė už itin mažą kainą. Svetainė atrodo tikra: produktų nuotraukos, klientų atsiliepimai, „patikimumo“ ženklai, spynelė prie adreso. Sumoki kortele, bet prekės dažniausiai nesulauki (kartais atkeliauja pigi kopija), o netrukus dingsta ir pati parduotuvė.

Trys ženklai

  1. Kaina per gera, kad būtų tiesa. Nuolaidos siekia 80–90 %: NKSC tai vadina vienu akivaizdžiausių netikros parduotuvės požymių. Žinomi prekių ženklai neįtikėtinų nuolaidų nesiūlo.

  2. Neaišku, kas parduoda. Nėra įmonės pavadinimo ir rekvizitų, kontaktui – tik @gmail.com ar @yahoo.com adresas, o svetainės adresas panašus į žinomo prekės ženklo, tik su priedu („prekiniszenklas-batai.com“).

  3. Leidžia mokėti tik pavedimu, kriptovaliuta ar dovanų kortele. Riboti mokėjimo būdai – vienas iš požymių, o šiuos būdus sukčiai mėgsta labiausiai.

Tavo ėjimas

Nepažįstamai parduotuvei nemokėk, kol nepatikrinai, kas ji.

Pažiūrėk, ar įmonė registruota ir turi tikrus kontaktus, ir ką apie ją rašo kitose svetainėse; užsienio parduotuvės adresą paieškoje surink kartu su žodžiu „scam“. Jei moki, rinkis būdą, kurį galima užginčyti, pavyzdžiui, kreditinę kortelę, o ne pavedimą: kreditine kortele sumokėtą pirkinį daugeliu atvejų galima užginčyti per banką. Dar geriau – atskira kortele pirkiniams internetu: jos sąskaitą papildyk tik prieš mokėjimą ir tik tiek, kiek kainuoja pirkinys.

Jei jau sumokėjai

Tai gali nutikti bet kam: 2021 m. LRT aprašytoje byloje dėl vienos netikros parduotuvės nukentėjusiais pripažinta daugiau nei 240 žmonių ir įmonių. Veik iškart: kuo greičiau, tuo didesnė tikimybė atgauti pinigus.

  1. Skambink savo bankui numeriu iš oficialios programėlės ar svetainės ir prašyk sustabdyti mokėjimą ar pavedimą.
  2. Užblokuok kortelę, jei įvedei jos duomenis ar patvirtinai mokėjimą: sukčiai juos gali panaudoti ir po kelių mėnesių.
  3. Pranešk policijai per epolicija.lt, kad ir kaip mokėjai, o netikrą svetainę – NKSC, kuris apie ją praneš svetainės prieglobos teikėjui.
  4. Mokėjai kortele? Paprašyk banko užginčyti operaciją (angl. chargeback). Pateik užsakymo patvirtinimą ir susirašinėjimą su pardavėju: bankas paprašys įrodymo, kad bandei problemą spręsti su juo. Terminą nustato bankas: „Swedbank“ – 90 dienų nuo pirkimo ar pardavėjo nurodytos pristatymo dienos.

Žingsniai: Jei tave apgavo: išsiunčiau pinigus, pasakiau kortelės duomenis.

Kaip tai daro jis

Šis sluoksnis jau atvertas. Jame – tik tai, ko jis nori ir kodėl jam pavyksta. Paaiškinimas yra mūsų pačių modelis, o faktai pažymėti šaltiniais.

Ko jis nori

Pinigų už prekę, kurios nėra. O dažnai ir daugiau: kortelės duomenų, asmeninės informacijos ar slaptažodžių, kuriuos įvedi užsakymo metu. Kortelės duomenis jis gali panaudoti vėliau arba parduoti. Kai kurie iš pradžių nenuskaito nieko, o po kelių mėnesių ar net metų nuskaito tam tikrą sumą; jei ji nedidelė, ją lengva ilgai nepastebėti. Sustabdymo vieta: mokėjimo langas. Jei nežinai, kas parduoda, ten ir sustok.

Ką jis apie tave žino

Nieko, ir jam nereikia. Jis nesitaiko į tave: jis paleidžia reklamą socialiniuose tinkluose, siuntinėja el. laiškus ir laukia, kas paspaus. Svetainę jis surenka iš vogtų nuotraukų, netikrų atsiliepimų ir svetimo vardo. Sustabdymo vieta: parduotuvę susirask be reklamos: įvesk adresą ar ieškok paieškoje.

Kodėl tai veikia

Jis spaudžia du iš penkių svertų, kuriuos aprašome vienoje vietoje:

  • Nauda. Brangi prekė už penktadalį ar dešimtadalį kainos priverčia skaičiuoti sutaupytus pinigus, o ne abejoti.
  • Autoritetas. Žinomo vardo kopija, spynelė, „patikimumo“ ženklai ir atsiliepimai skolina pasitikėjimą. Tačiau NKSC sako, kad nei spynelė (sertifikatas), nei geri atsiliepimai neįrodo, jog parduotuvė tikra.

Sustabdymo vieta: joks vienas ženklas neįrodo nei klastotės, nei patikimumo, todėl abejonę išsprendžia tik patikra, kas parduoda.

2023 m. internete plito „Lidl“ svetainės kopija, siūliusi elektroniką net 90 % pigiau; „Lidl“ patvirtino, kad su ja neturi nieko bendro. Pinigus susigrąžinti pavyksta ne visada: dažnai tokios parduotuvės registruojamos ne Lietuvoje, o kartais net bankas negali nurodyti, kam buvo atliktas mokėjimas, 2021 m. sakė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Todėl mokėjimo būdas svarbus dar prieš pirkimą.

Kur jį sustabdyti

Jo triukasTavo atsakymas
Reklamoje brangi prekė už penktadalį ar dešimtadalį kainos80–90 % nuolaida – vienas akivaizdžiausių netikros parduotuvės požymių. Uždaryk.
Adresas panašus į žinomos parduotuvės, tik su prieduTikrą parduotuvę susirask paieškoje ir palygink adresą.
Žinomos parduotuvės „išpardavimas“ su neregėtomis nuolaidomisPatikrink, ar tokia akcija yra oficialioje tos parduotuvės svetainėje. 2023 m. „Lidl“ patvirtino, kad jo vardu plitusi parduotuvė su juo nesusijusi.
Spynelė prie adresoSpynelė nerodo, kad parduotuvė tikra.
Daug gerų atsiliepimų pačioje svetainėjeAtsiliepimus galima suklastoti; paskaityk, ką rašo kitose svetainėse.
Nėra įmonės rekvizitų, kontaktas – @gmail.comNepirk.
Prašo pavedimo, kriptovaliutos ar dovanų kortelėsMokėk tik taip, kad ginčo atveju pinigus galėtum susigrąžinti, pavyzdžiui, kreditine kortele.
Prekė neatkeliauja, pardavėjas neatsakoSkambink bankui: kortelės mokėjimą prašyk užginčyti, pavedimą – sustabdyti; išsaugok susirašinėjimą ir pranešk policijai.
Po kelių mėnesių kortelėje – nedideli nuskaitymai, kurių nedareiUžblokuok kortelę ir pranešk bankui.

Ko čia nerasi

Jokių įrankių, paruošto teksto ar žingsnių, kaip tai padaryti. Tai mūsų riba.