Jei tave apgavo

„Padėsime atsiimti pensiją“

Kanalas
skambutis, kartais žinutė ar vaizdo skambutis
Ko jis nori
tavo pensijų pinigų
Skaitymo laikas
3 min.
Patikrinta
2026-11-02 (Šaltiniai)

Trumpai

Kaip tai atrodo

2026–2027 m. kiekvienas antros pakopos dalyvis gali pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti sukauptus pinigus, o sukčiai to laukia. Paskambina „konsultantas“, neretai kalbantis rusiškai, kartais po to, kai dirbtinio intelekto balsas lietuviškai praneša, kad tuoj paskambins patarėjas. Jis prisistato pensijų fondų bendrovės ar banko vardu, sako, kad sukaupei didelę sumą, ir siūlo padėti ją atsiimti. Kitas kelias – žinutė „paskutinė galimybė atsiimti lėšas“ arba pasiūlymas „perkelkite lėšas į saugesnę investiciją“. Paskui gali būti „brokeris“ vaizdo skambutyje ir „investicija“ nuo 100–200 eurų, auksas arba „pareigūnas“, kuris prašo išgryninti ar pervesti pinigus „tyrimui“.

Trys ženklai

  1. Pagalbą atsiimti pinigus siūlo jis, nors tu jos neprašei. „Nei bankai, nei pensijų fondų valdymo bendrovės niekada patys nesiūlo klientams nutraukti kaupimo ar „padėti atsiimti“ pinigus“, – sako banko „Artea“ atstovė. Prašymas teikiamas tiesiogiai tavo pensijų kaupimo bendrovei, ne per tarpininkus ar „konsultantus“.

  2. Skubina: „būtina veikti dabar“, „paskutinė galimybė“, „paskutiniai žingsniai“. Skubėti nėra kur: prašymą galima pateikti bet kada iki 2027 m. gruodžio 31 d., o jei nieko nedarai, kaupimas tiesiog tęsiasi. Pažadas išmokėti greičiau ar kitaip, pasak „Swedbank“, yra sukčiavimas.

  3. Prašo pervesti, išgryninti, investuoti ar patvirtinti mokėjimą. Pensijų fondų lėšos išmokamos tik į asmeninę kliento sąskaitą, o nei bankai, nei policija neprašo gryninti pinigų ar „padėti tyrimui“, primena SEB. „Sodra“ niekada nesiunčia pranešimų, kuriuose prašoma pervesti pinigus, patvirtinti banko operacijas ar skubiai priimti finansinius sprendimus.

Tavo ėjimas

Padėk ragelį. Dėl II pakopos pinigų kreipkis tik į savo pensijų kaupimo bendrovę ir tik tada, kai to nori tu – jos svetainės adresą įvesk ranka. Kad ir kas skambintų ir ko prašytų, niekam nepervesk ir neišgrynink pinigų.

Jei jau pervedei pinigus

Tai gali nutikti bet kam. Pirmoji SEB žinoma auka – vyresnio amžiaus žmogus, dėl ligos atsiėmęs pinigus iš fondo, – sukčiams atidavė keliolika tūkstančių eurų.

  1. Iškart skambink savo bankui numeriu iš banko programėlės arba iš svetainės, kurios adresą įvedi ranka, ypač jei suvedei kortelės ar interneto banko duomenis. Kuo greičiau pranešk ir policijai per epolicija.lt. Jei sukčiai vis dar skambina ar žada atvykti pasiimti pinigų, skambink 112.
  2. Jei į sąskaitą atėjo pinigų, kurių nelaukei, jų neišgrynink ir niekam nepervesk. Tai gali būti bandymas įtraukti tave į sukčiavimo schemą.
  3. Papasakok artimiesiems. Jei paskui kas nors siūlys už mokestį susigrąžinti prarastus pinigus, perskaityk šį scenarijų.

Žingsniai: Jei tave apgavo: išsiunčiau pinigus, pasakiau kortelės duomenis.

Kaip tai daro jis

Šis sluoksnis jau atvertas. Jame – tik tai, ko jis nori ir kodėl jam pavyksta. Paaiškinimas yra mūsų pačių modelis, o faktai pažymėti šaltiniais.

Ko jis nori

Tavo pensijų pinigų, kai tik jie atsiranda sąskaitoje, o kartais dar prieš tai. Kad juos gautų, jis prašo pradėti „investuoti“ nuo 100–200 eurų, perkelti lėšas „į saugesnę investiciją“, išgryninti jas „tyrimui“ arba suvesti kortelės ar interneto banko duomenis. Sustabdymo vieta: bet koks skambinančiojo prašymas pervesti, išgryninti ar investuoti. Padėk ragelį.

Ką jis apie tave žino

Greičiausiai nieko konkretaus. 2026 m. vasarį bankų prevencijos specialistai sakė, kad sukčiai neturi nutekintų duomenų apie tai, kas atsiėmė pinigus. Kai viena senjorė per dvi dienas nuo išmokos sulaukė beveik 40 skambučių iš skirtingų numerių, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nebuvo gavusi pranešimų apie nutekėjimus nei iš bankų, nei iš pensijų fondų. Jam to ir nereikia: per pirmąjį 2026 m. pusmetį pasitraukimo teise pasinaudojo apie 700 tūkst. dalyvių, tad skambinant tūkstančiams žmonių spėjimas „atsiėmei pensiją“ dažnai pataiko. Sustabdymo vieta: tai, kad jis žino apie reformą ar tavo pensiją, nieko neįrodo.

Kodėl tai veikia

Jis spaudžia keturis iš penkių svertų, kuriuos aprašome vienoje vietoje:

  • Skuba. „Paskutinė galimybė“ verčia skubėti, nors terminas – tik 2027 m. pabaigoje.
  • Autoritetas. Prisidengęs fondo, banko, „brokerio“ ar pareigūno vardu, jis skolinasi pasitikėjimą, kurio pats neturi.
  • Baimė. „Apsaugokite savo santaupas“ arba žinia, kad tavo sąskaita esą tapo nusikalstamos veiklos taikiniu, – ir norisi daryti viską, kad pavojus išnyktų.
  • Nauda. „Saugesnė investicija“, auksas ar greitas uždarbis verčia skaičiuoti, o ne abejoti.

Lietuvos bankas 2026 m. balandį, kai daliai gyventojų pradėti mokėti pinigai, perspėjo, kad tuo gali pasinaudoti sukčiai, o „Sodra“ birželį – kad laukiant išmokų jie gali suaktyvėti. Tą patį balandį Lietuvos paštas sustabdė garbaus amžiaus kliento perlaidą: socialinių tinklų skelbimu susiviliojusį klientą „vadybininkas“ įtikino „investuoti į auksą“.

Sustabdymo vieta: pinigus iš fondo atsiimi tik tu, tik per savo bendrovę ir tik į savo sąskaitą.

Kur jį sustabdyti

Jo triukasTavo atsakymas
„Esu iš pensijų fondo ar banko, padėsiu atsiimti sukauptus pinigus“Padėk ragelį. Prašymą teik tiesiogiai savo pensijų kaupimo bendrovei, ne per „konsultantus“.
Dirbtinio intelekto balsas lietuviškai, paskui „patarėjas“ rusiškaiPadėk ragelį. Bet atsargiai ir su lietuviškai kalbančiu „brokeriu“: sukčiai kalba ir lietuviškai.
„Paskutinė galimybė atsiimti lėšas“, „būtina veikti dabar“Prašymą galima pateikti bet kada iki 2027 m. gruodžio 31 d.
„Išmokėsime greičiau“Bendrovė prašymus nagrinėja ketvirčiais, o pinigus perveda per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų. Pažadas išmokėti greičiau – sukčiavimas.
„Perkelkite lėšas į saugesnę investiciją“, „brokeris“ vaizdo skambutyje, pradžiai 100–200 eurųNeinvestuok per skambinantįjį. Įmonę gali patikrinti Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąraše.
Žinutė su nuoroda: „paskutiniai žingsniai“, „nebaigti patvirtinimai“Nespausk. Interneto banką ar „Sodros“ paskyrą atsidaryk oficialiu adresu, o ne per gautą pranešimą.
„Pareigūnas“ ar „bankas“ prašo nepadėti ragelio ir išgryninti ar pervesti pinigus „tyrimui“Nei bankai, nei policija to neprašo. Nutrauk pokalbį ir savarankiškai susisiek su policija, savo banku ir artimaisiais.
Į sąskaitą atėjo pinigų, kurių nelaukei, ir prašo juos perduotiNeišgrynink ir nepervesk: tai gali būti bandymas tave įtraukti į sukčiavimo schemą.

Ko čia nerasi

Jokių įrankių, paruošto teksto ar žingsnių, kaip tai padaryti. Tai mūsų riba.

Šaltiniai ir patikrinta

Patikrinta: 2026-11-02. Šiame puslapyje naudoti faktai (visi su datomis Šaltiniuose):

  • „Sodra“ (2025-11-07, 2025-11-21, 2026-06-23, 2026-06-25): kur teikti prašymą, iki kada, kada ir kaip pervedami pinigai, ko „Sodra“ niekada neprašo.
  • Lietuvos bankas (2025-10-21, 2026-04-14, 2026-04-16): kas lieka kaupti, sukčiai laukia išmokų, jų žinučių frazės; finansų rinkos dalyvių sąrašas.
  • SEB (2025-10-30, 2026-01-30): „brokeriai“ vaizdo skambučiuose, pirmoji žinoma auka, kur išmokami pinigai, ką daryti.
  • „Swedbank“ (2025-12-29): „paskutiniai žingsniai“ ir pažadai išmokėti greičiau.
  • LRT.lt (2025-11-17, „Artea“ atstovė; 2026-02-23): „konsultanto“ skambutis, 40 skambučių per dvi dienas, pranešimų apie nutekėjimą negauta.
  • tv3.lt (2026-02-14, ESET; 2026-10-15, Alytaus policija; 2026-10-24): dirbtinio intelekto balsas, auksas, kiek žmonių pasitraukė.
  • ve.lt (2026-02-09): sukčiai neturi duomenų, kas atsiėmė pinigus.
  • Lietuvos paštas (15min.lt, 2026-04-15): sustabdyta perlaida „investicijai į auksą“.
  • Lietuvos bankas: su banku susisiek oficialiais kanalais.
  • Policija: pranešti per epolicija.lt.

Spausdink iš naršyklės – puslapis tam paruoštas.