Kas yra phishing

Phishing (lietuviškai – duomenų viliojimas) yra sukčiavimo būdas: sukčius apsimeta patikimu žmogumi, įmone ar įstaiga, kad išgautų tavo prisijungimo vardus ir slaptažodžius, banko sąskaitos ar kortelės duomenis. Įsilaužti jam nereikia: enciklopedija tai vadina socialinės inžinerijos forma, kai manipuliuojamas žmogus duomenis sukčiams atiduoda pats.

• Duomenų viliojimas – taip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija ir Lietuvos bankas.
• Fišingas – šnekamosios kalbos žodis; Valstybinė lietuvių kalbos komisija šį žodį laiko toleruotinu laisvuosiuose stiliuose. Žodis kilęs iš anglų „password fishing“, slaptažodžių žvejybos, ir pirmą kartą pavartotas apie 1995 m.
• Smišingas ir višingas – tas pats per SMS žinutę ir per skambutį. Tas pats per QR kodą angliškai vadinamas „quishing“.
• Duomenų išviliojimas („Google“), sukčiavimas apsimetant („Microsoft“), duomenų vagystė (NKSC). Šioje svetainėje rašome „sukčiavimas apsimetant“: Žodynas.

Lietuvos bankas duomenų viliojimą vadina vienu bene dažniausių sukčiavimo būdų Lietuvoje. 2026 m. antrąjį ketvirtį Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras suskaičiavo 3 718 sukčiavimo atvejų; 1 514 iš jų (apie 41 %) – apgaulė SMS žinutėmis ar el. laiškais. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, ryšio operatoriai tą patį ketvirtį užblokavo 1,22 mln. apgaulingų SMS žinučių ir 2,78 mln. apgaulingų skambučių. Tai užblokuotos žinutės ir skambučiai, o ne nukentėję žmonės.

• El. laiškas, primenantis banko, policijos ar kitos įstaigos pranešimą, su nuoroda ar priedu.
• SMS ar pokalbių programėlės žinutė („WhatsApp“, „Viber“), dažnai banko vardu: apie įtartinus veiksmus sąskaitoje ar būtinybę atnaujinti interneto banko paskyrą. Žinutė su nuoroda, Žinutė su kodu.
• Skambutis, kai sukčiai apsimeta oficialių institucijų atstovais. Skambutis iš „banko“, Skambutis iš „policijos“.
• Netikra svetainė, panaši į oficialią; ji gali iškilti ir paieškoje, kai ieškai VMI, „Sodros“ ar „E.sveikatos“. Netikra banko reklama.
• QR kodas, kuris veda į sukčių svetainę. Netikras QR kodas.
• „Smart-ID“: netikroje banko svetainėje žmonės įveda „Smart-ID“ PIN, o kartais jų vardu sukčių įrenginyje sukuriama nauja „Smart-ID“ paskyra. „Patvirtink per „Smart-ID““.

1. Skubina ir gąsdina. Reikalauja veikti nedelsiant, kad neturėtum laiko pagalvoti. Sukčiai giria, bara, skubina, spaudžia priimti sprendimą.

2. Prašo to, ko bankas neprašo. Finansų įstaigų darbuotojai neprašo prisijungti prie interneto banko ir neklausia sąskaitos ar kortelės duomenų. Finansų įstaigos nesiunčia žinučių ar laiškų su nuorodomis, kuriose prašo suvesti mokėjimų saugos duomenis. Nei bankai, nei valstybės institucijos asmens ar prisijungimo duomenų el. paštu neprašo.

3. Siuntėjo adresas ar nuoroda šiek tiek skiriasi nuo įprastų. Nurodomas ne visas banko pavadinimas, įterpta skaičių ar kitų raidžių. Finansų įstaigos nerašo iš „Gmail“, „Yahoo“ ar „Hotmail“ adresų.

4. Nuoroda veda ne ten, kur rodo. Po įprastai atrodančia nuoroda dažnai slepiasi visai kita.

5. Keistas priedas. Laiško prieduose dažnai būna keisto formato ar pavadinimo dokumentai. Atidarius užkrėstą dokumentą, gali būti užvaldytas kompiuteris.

Du dalykai nieko neįrodo: kad laiške nėra klaidų ir kad sukčius žino tavo vardą. Klaidų gali ir nebūti: tobulėjant vertimo ir dirbtinio intelekto įrankiams, netikrus laiškus vis sunkiau atskirti nuo tikrų. O vardas, pavardė ar asmens kodas neretai yra viešai prieinami.

Pranešti verta ir tada, kai nieko nepraradai.

• Netikra svetainė – NKSC formoje „Pranešti apie svetainę“.
• Įtartina žinutė ar skambutis – NKSC formoje „Pranešti apie žinutę / skambutį“; NKSC pranešimą perduoda Ryšių reguliavimo tarnybai.
• Nežinai, kurią formą rinktis – rašyk cert@nksc.lt.
• Pačioje programėlėje užblokuok siuntėją ir pažymėk žinutę kaip šlamštą ar sukčiavimą.
• Nukentėjai – kreipkis į policiją per epolicija.lt.