„Parodyk ekraną“
Trumpai
Kaip tai atrodo
Skambina „banko darbuotojas“, kartais „pareigūnas“ ar „techninės pagalbos specialistas“. Jis nori „padėti“: apsaugoti sąskaitą ar atšaukti įtartiną mokėjimą. Pokalbis gali persikelti į „Viber“, „WhatsApp“ ar vaizdo skambutį. Iš pradžių jis prašo tik parodyti ekraną. Vėliau – atidaryti banko programėlę, prisijungti, suteikti papildomus leidimus ir galiausiai ką nors patvirtinti. Arba liepia įsidiegti „AnyDesk“, „TeamViewer“ ar panašią programą. 2026 m. birželį Šiauliuose rusiškai kalbėję „banko darbuotojai“ įtikino vyrą telefone įdiegti nuotolinio prisijungimo programėlę ir atiduoti banko korteles; jis policijai pranešė, kad iš jo sąskaitos pasisavinta 131,8 tūkst. eurų.
Trys ženklai
Prašo parodyti ekraną. Luminor sako: jei telefonu kalbantis asmuo prašo parodyti ekraną, prisijungti prie banko ar patvirtinti neaiškų veiksmą, pokalbį reikia nutraukti. ES finansų priežiūros institucijos rašo, kad bankai ir finansų įstaigos niekada neprašys dalytis ekranu.
Liepia įsidiegti programą. „AnyDesk“, „TeamViewer“ ar „QuickSupport“ – teisėtos techninės pagalbos programos, bet per jas galima stebėti ekraną, o priklausomai nuo įrenginio ir leidimų – ir nuotoliniu būdu valdyti kai kurias telefono ar kompiuterio funkcijas. Policija primena, kad nei pareigūnai, nei bankų darbuotojai niekada neprašo įsidiegti nuotolinio prisijungimo programėlių.
Kviečia tęsti per „Viber“, „WhatsApp“ ar vaizdo skambutį. „Swedbank“ sako, kad banko darbuotojas niekada nesiūlys perkelti pokalbio į „Viber“ ar „WhatsApp“. Banko vardas ar numeris ekrane nieko neįrodo: numerį galima suklastoti.
Tavo ėjimas
Vos paprašo parodyti ekraną – padėk ragelį.
Tada skambink bankui pats – numeriu iš oficialios banko svetainės, programėlės ar mokėjimo kortelės, o ne tuo, kurį padiktavo skambinantysis. Kortelė: Padėk ragelį ir skambink oficialiu numeriu.
Jei jau padarei
Tai gali nutikti bet kam. Jis prisistato kaip pagalba, o pagalbą priimti natūralu.
- Pirmiausia nutrauk pokalbį ir išjunk ekrano rodymą, jei jis dar įjungtas.
- Įdiegei programą ir leidai jai valdyti įrenginį? Išjunk „Wi-Fi“ ir mobiliuosius duomenis: taip gali nutraukti jo prisijungimą. Jei abejoji, ar leidai, – vis tiek išjunk.
- Iš kito, saugaus įrenginio skambink bankui (jei kito neturi – iš artimojo telefono) numeriu iš oficialios svetainės ir pasakyk, kokią prieigą suteikei ir ką darei. Pakeisk svarbiausius slaptažodžius, pašalink įtartinas programas ir patikrink joms suteiktus leidimus.
- Pranešk policijai per epolicija.lt. Net jeigu pinigai nedingo, tai dar nereiškia, kad nieko blogo neįvyko: sukčiai galėjo surinkti duomenis, kuriais pasinaudos vėliau.
Žingsniai: Jei tave apgavo: įdiegiau programą ar leidau valdyti telefoną.
Kaip tai daro jis
Šis sluoksnis jau atvertas. Jame – tik tai, ko jis nori ir kodėl jam pavyksta. Paaiškinimas yra mūsų pačių modelis, o faktai pažymėti šaltiniais.
Ko jis nori
Matyti tai, ką matai tu: sąskaitų likučius, gaunamus pranešimus ir patvirtinimo kodus, kai jie pasirodo ekrane. Su nuotolinio prisijungimo programa jis gali ir pats daryti veiksmus: formuoti pavedimus, keisti operacijų limitus ar pildyti paraišką paskolai. Sustabdymo vieta: ekranas, kurio jis nemato.
Ką jis apie tave žino
Kartais daugiau, nei manai. Utenos policija aprašė, kaip pirmiausia skambina „gydymo įstaiga“ ir išgauna asmens duomenis, tada „policininkas“, o paskui „bankas“, kuris liepia įsidiegti „AnyDesk“. Kai ekranas jau rodomas, jam nebereikia nieko klausti: daug ką pamato pats. Sustabdymo vieta: banko numeris, kurį susirandi pats.
Kodėl tai veikia
Jis spaudžia tris iš penkių svertų, kuriuos aprašome vienoje vietoje:
- Autoritetas. Skambina „bankas“ ar „pareigūnas“, o ekrane gali rodytis tikras numeris.
- Baimė. „Pastebėtas įtartinas mokėjimas“, „sąskaita užblokuota“: atrodo, kad pinigams gresia pavojus.
- Skuba. Viską reikia padaryti dabar, kol jis laukia kitame laido gale.
Be to, „tik parodyk ekraną“ atrodo nekaltai: nieko nesakai ir nieko neįvedi. Todėl jis ir neprašo visko iš karto. Sustabdymo vieta: pats pirmasis prašymas parodyti ekraną.
Kur jį sustabdyti
| Jo triukas | Tavo atsakymas |
|---|---|
| „Tik parodyk ekraną“ | ES finansų priežiūros institucijos rašo: bankai ir finansų įstaigos niekada to neprašys. Nutrauk pokalbį. |
| „Įsidiek „AnyDesk“ ar „TeamViewer“, padėsiu“ | Pareigūnai ir bankų darbuotojai niekada neprašo įsidiegti nuotolinio prisijungimo programėlių. Bendrovė „TeamViewer“ rašo, kad pati jokių nuotolinės pagalbos paslaugų neteikia: ji kuria programinę įrangą. |
| „Atsidaryk banko programėlę, kol aš žiūriu“ | Po to jis žingsnis po žingsnio prašys leidimų ir patvirtinimo. Skambučio metu nieko nedaryk. |
| „Pratęskime per „Viber“ ar vaizdo skambutį“ | „Swedbank“ darbuotojas pokalbio į „Viber“ ar „WhatsApp“ neperkelia. Tokių skambučių operatoriai užblokuoti negali – sukčiai tuo ir naudojasi. |
| Kvietimas į „Google Meet“, „Teams“ ar „Zoom“ ir prašymas įjungti ekrano bendrinimą | „Telia“ ekspertas sako, kad taip sukčiai gali matyti prisijungimo duomenis ir vienkartinius banko kodus. Neprisijunk prie nelaukto skambučio. |
| „WhatsApp“ perspėja, kai bandai rodyti ekraną nepažįstamam kontaktui | „Meta“ 2025 m. spalį paskelbė tokį įspėjimą, nes sukčiai spaudžia rodyti ekraną ir taip išvilioja banko duomenis ar kodus. Jei jį matai – sustok ir padėk ragelį. |
| „Revolut“ saugumo darbuotojas per „Viber“, dažniausiai angliškai, paslėptu numeriu | Ukmergės policija įspėja: tai sukčiai, kurie prašo prisijungimo duomenų ir atsiunčia nuorodą su netikru paskyros „skenavimu“. Nutrauk pokalbį ir padėk ragelį. |
| Banko vardas ar tikras numeris ekrane | Numerį galima suklastoti, todėl jis nieko neįrodo. Paskambink bankui pats. |
Ko čia nerasi
Jokių įrankių, paruošto teksto ar žingsnių, kaip tai padaryti. Tai mūsų riba.