Įrenginiai ir tinklas

Kodėl blokatorius – saugumo, o ne patogumo dalykas

Reklama – vienintelė vieta internete, kur sukčius gali sumokėti, kad jo nuoroda atsidurtų tiesiai prieš tavo akis. JAV federalinis tyrimų biuras (FBI) 2022 m. gruodį perspėjo, kad sukčiai perka paieškos reklamas, apsimeta žinomomis bendrovėmis ir veda į svetaines, kurios atrodo kaip tikros. Jo patarimas paprastas: ieškant internete naudoti reklamų blokavimo priedą, o banko ar parduotuvės adresą įvesti savo rankomis.

Lietuvoje tas pats vyksta socialiniuose tinkluose. Šiaulių bankas 2025 m. sausį rašė, kad „Facebook“ plinta suklastotos bankų reklamos, o nuoroda, kuri prašo prisijungti, beveik neabejotinai yra apgaulė. Lietuvos bankas perspėja apie netikras investavimo reklamas su žinomais veidais. Tai mūsų scenarijus Reklama su žinomu veidu.

Blokatorius neatpažįsta apgaulės – jis tiesiog nerodo reklamų. Bet kai reklamos nėra, nėra ir to vieno paspaudimo, nuo kurio prasideda visa istorija.

Kurį rinktis

• Kompiuteryje: „Firefox“ ir „uBlock Origin“. „Firefox“ šį priedą žymi kaip rekomenduojamą, o tokį ženklą gauna tik saugumo ir greičio reikalavimus atitinkantys priedai.

• „Android“ telefone: „Brave“ arba „Firefox“ su „uBlock Origin“. „Brave“ reklamas ir stebėjimo elementus blokuoja iš karto, nieko nenustatant. „uBlock Origin“ veikia ir „Firefox“ naršyklėje „Android“ telefone.

• „iPhone“: „uBlock Origin Lite“ naršyklei „Safari“. Nemokamas, „App Store“, reikia „iOS 18.5“ ar naujesnės.

„Chrome“ naršyklėje tikrasis „uBlock Origin“ nebeveikia. Nuo 2025 m. liepos „Chrome“ išjungė senojo tipo priedus visiems naudotojams, o 2026 m. rugpjūčio 31 d. pašalino juos iš savo parduotuvės. Yra lengvesnė versija „uBlock Origin Lite“, bet jos autorius pats sako, kad ji per daug skiriasi, kad būtų automatinis pakaitalas.

Rinkis blokatorių, kurio pavadinimą žinai, ir siųskis jį tik iš naršyklės priedų parduotuvės. Ne kiekvienas „blokatorius“ blokuoja viską: apie kai kuriuos rašoma, kad jie ima pinigus iš reklamuotojų ir jų reklamas praleidžia.

Sekimas: kas tave stebi tarp svetainių

Kai atidarai svetainę, kartu su ja dažnai įsikrauna ir svetimi elementai, kurie užsirašo, kur buvai ir ką darei. „Firefox“ juos lietuviškai vadina stebėjimo elementais ir skirsto taip: socialinių tinklų stebėjimo elementai, tarp svetainių veikiantys stebėjimo slapukai, skaitmeninių atspaudų stebėjimas ir kriptovaliutų kasėjai.

Gera žinia: daugumą darbo naršyklė jau atlieka. „Firefox“ stebėjimo elementus blokuoja automatiškai, nieko nenustatant, „Brave Shields“ apsauga įjungta kiekvienoje svetainėje, o „Safari“ sekimo prevencija įjungta numatytai. Tavo darbas – jų neišjungti.

Kodėl tai rūpi ne tik dėl privatumo? Kuo daugiau reklamų tinklas apie tave žino, tuo tiksliau jis gali parodyti tau skirtą reklamą – ir tą, kurią nupirko sukčius. Mažiau duomenų apie tave reiškia mažiau taiklų jauką.

Nuorodos ir failai iš nepažįstamų

Taisyklė viena: ko neprašei, to neatidaryk. NKSC pataria būti atsargiems su nuorodomis, gautomis el. paštu ar SMS. Lietuvos bankas primena, kad po įprastai atrodančia nuoroda dažnai slepiasi visai kita, o kenkėjišką kodą galima įterpti į įvairaus formato dokumentus.

• Nuoroda. Nespausk – atsidaryk paslaugos programėlę arba įvesk jos adresą savo rankomis. Kortelė: Nespausk nuorodos – atsidaryk programėlę ar svetainę.

• Programėlė per nuorodą ar reklamą. 2026 m. liepą „Luminor“ perspėjo apie netikrą „TikTok“ programėlę, platinamą per neoficialias parduotuves ir socialinių tinklų reklamas: ją įsidiegus, sukčiai gali matyti viską, kas vyksta telefone, ir išvilioti banko prisijungimus bei „Smart-ID“ PIN kodus. Programėles siųskis tik iš oficialios parduotuvės, pavyzdžiui, „Google Play“, ir niekada nesuteik joms perteklinių leidimų – ypač pritaikymo neįgaliesiems, SMS ar įrenginio administratoriaus. „Google“ pati perspėja, kad programos iš nežinomų šaltinių gali kelti pavojų tavo įrenginiui ir asmens informacijai.

• Failas laiške ar žinutėje. „Sąskaita“, „ataskaita“ ar „dokumentas“, kurio nelaukei, – ženklas sustoti. Jei siuntėjas pažįstamas, paklausk jo kitu būdu, ar tikrai siuntė. Jei „Office“ dokumentas prašo „įjungti turinį“ ar makrokomandas, neįjunk: „Windows“ kompiuteryje „Microsoft“ pati blokuoja makrokomandas internetu gautuose failuose. „Windows“ kompiuteryje verta įsijungti failų vardų plėtinių rodymą, kad matytum, ar „PDF“ iš tikrųjų nėra programa.

Abejoji, ar žinutė tikra? Susisiek su įstaiga pagal kontaktus jos oficialioje svetainėje, o ne pagal tuos, kurie yra žinutėje.

Dar trys dalykai tavo įrenginiui

• Atnaujinimai. Įjunk automatinius: daugelis atnaujinimų sukurti saugumo spragoms taisyti.

• Ekrano užraktas. PIN kodas, piešinys ar slaptažodis saugo telefoną nuo svetimų rankų.

• Namų maršrutizatorius. Pakeisk jo prisijungimo slaptažodį, atnaujink jo programinę įrangą ir išjunk WPS.

Pirmus du rasi Patikroje per 15 minučių.

Triukai, kuriuos čia matome

• Reklama su žinomu veidu

  netikra investavimo reklama, kurią blokatorius paslepia.

• Žinutė su nuoroda

  „siuntinys“, „mokestis“ ir nuoroda į netikrą formą.

Padeda

• „uBlock Origin“ reklamų blokatorius „Firefox“ naršyklei kompiuteryje ir „Android“ telefone. Parsisiųsk tik iš addons.mozilla.org.

• „Brave“ naršyklė, kuri reklamas ir stebėjimo elementus blokuoja iš karto. brave.com.

• „uBlock Origin Lite“ lengvesnė versija „iPhone“ naršyklei „Safari“, „App Store“.